Debian

„Debian“ ir „Ubuntu“ palyginimas

„Debian“ ir „Ubuntu“ palyginimas
Šiandien skirtumai tarp „Debian“ ir „Ubuntu“ vidutiniams ir pažengusiems vartotojams yra minimalūs, išskyrus vartotojus, kuriems reikalinga naujausia programinė įranga, tikriausiai tik tie vartotojai, kurie anksčiau nebuvo susipažinę su „LInux“, gali įvertinti skirtumus ar pranašumus Ubuntu, kurį vaizduoja grafiniai padėjėjai ar metodai, pvz „Packages Manager“ kuri nėra „Debian“ dalis, tačiau abu paskirstymai dalijasi dpkg pakuočių tvarkyklė, įskaitant jų priekinius galus taiklus arba gabumas.

Trumpai tariant, istorija rodo, kad „Debian“ anksčiau vadovavo rinkai po to, kai „Red Hat“ tapo labiausiai pasirinktu platintoju pažengusiems vartotojams, kurie beveik išmetė „Gentoo“ ar „Slackware“. Vis dėlto „Debian“ turėjo problemų vartotojams, norintiems išlaikyti stabilią sistemą su paskutine programine įranga.

„Debian“ turi 3 klasifikaciją išleidimo ciklas eina iš nestabilus į testavimas ir stabilus, kiekvienas yra toks:

„Debian“ stabilūs leidimai: stabilus „Debian“ paskirstymas apima tik sėkmingai išbandytą programinę įrangą, tai yra gamybos leidimas, paruoštas įdiegti bet kuriame serveryje. Stabilūs „Debian“ leidimai yra beprotiškai stabilūs ir juose yra gerai patikrintų, tačiau pasenusių paketų.
Stabilių leidimų pavyzdžiai būtų dabartiniai „Debian 10 Buster“, „Debian 9 Stretch“, „Debian 8 Jessie“ ir kt.

Debianas nestabilus spaudai: nestabilus „Debian“ leidimas, dar žinomas kaip sid, yra kuriamas paskirstymas, kuris taps testu, kad vėliau taptų stabilus. Šis leidimas skirtas kūrėjams, bendraautoriams ir vartotojams, kurie privalo atnaujinti naujausią programinę įrangą, žinoma, šis platinimas nėra patikimas serveriams ar profesionalioms užduotims atlikti ir gali sugesti.

„Debian“ testavimas spaudai: „Debian“ bandomoji versija yra versija, kuri, kai praeis laikotarpis bus nestabilus, laukia stabilumo. Privalumas yra tas, kad, nepaisant to, kad jis nebuvo patvirtintas kaip stabilus, jis buvo siunčiamas tvirtinti kūrėjams ir testuotojams. ir bandymų leidimą, todėl „Ubuntu“ yra pagrįstas „Debian“ nestabilu.

Nors pastaruoju metu „Debian“ kasmet išleidžia stabilius platinimus, o kartais ir du kartus per metus, pavyzdžiui, 2019 m., Naudodami „Stretch“ ir „Buster“, anksčiau „Debian“ vartotojai metus laukė naujų stabilių leidimų, pavyzdžiui, „Debian 3 Woody“ buvo išleista 2002 m., Tada 2005 m. „Debian“ sarge 3.1 buvo išleistas, „Debian“ etch atėjo po 5 metų, 2010 m Lenny „Debian“ bendruomenė pradėjo išleisti stabilią versiją kas 2 metus ar trumpesniais intervalais.

2000 m. Pradžioje „Ubuntu“ buvo išleistas su patraukliu pasiūlymu tiek didžiausiai „Linux“ vartotojų bendruomenei („Debian“ vartotojams), tiek naujiems vartotojams, nužudžiusiems „Mandriva“ („A Mandrake“ ir „Conectiva“ sintezė), ir kiekvienam paskirstymui, nukreiptam į naujus „Linux“ vartotojus.

Pasiūlymas buvo „Debian“ nestabilaus pagrindo platinimas, kuriame buvo atnaujinta programinė įranga su didesniu stabilumu, nepasiekiant stabilios „Debian“ garantijos, tačiau teikiant naujausią programinę įrangą ir atnaujintus „Debian“ paketus su pridėtomis „Ubuntu“ modifikacijomis.

Nors naujausi „Debian“ leidimai užtruko metus, kol „Ubuntu“ per pusmetį suteikė vartotojams atnaujinimų srautą. Pradžioje „Debian“ laikė monopolizuota pažengusių vartotojų, o „Ubuntu“ palankiai įvertino dabartinę „LInux“ vartotojų kartą arba daugumą jų, šiandien abu leidimus gali naudoti bet kuris vartotojas.

Apibendrinant, Debian ir Ubuntu skirtumai gali būti apibendrinti taip: Debian yra stabilesnis nei Ubuntu, nes Ubuntu yra pagrįstas nestabiliu Debian leidimu. „Ubuntu“ taip pat naudoja patentuotą programinę įrangą, o „Debian“ naudoja tik nemokamą programinę įrangą. „Ubuntu“ leidimai turi ilgesnį palaikymą ir tendencijas, kad būtų daug patogesni vartotojui nei „Debian“, pasinaudodami nuosavybės teise priklausančia programine įranga, kuri yra abejinga naujiems vartotojams, kuriems nerūpi laisvos programinės įrangos filosofija, kita vertus, „Ubuntu“ nenaudos vartotojams, kuriems tai rūpi.

Neįtrauktų paketų įtraukimas leidžia „Ubuntu“ užtikrinti geresnį aparatūros suderinamumą, tačiau „Debian“ yra prieinama daugeliui architektūrų, o „Ubuntu“ daugiausia dėmesio skiria nedaugeliui, pvz., X64 ir x86.

Nepaisant to, kad tai yra asmeninio skonio reikalas, galima pasakyti, kad abu „Debian“ yra geriausias pasirinkimas serveriams, o „Ubuntu“ gali būti geras pasirinkimas staliniams kompiuteriams, be abejo, serveriams taip pat galite naudoti puikius „Ubuntu“ paskirstymus.Jei norite užbaigti šį palyginimą, „Debian“ palaiko kelias darbalaukio aplinkas, o „Ubuntu“ yra tik su „GNome“, yra galimų „Ubuntu“ paskirstymų su skirtingais X „Windows“ tvarkyklėmis.

Debianą galite gauti iš https: // www.debianas.org / distrib / ir „Ubuntu“ iš https: // ubuntu.lt / atsisiųsti, ten galite gauti visų architektūrų platinimus iš tiesioginių šaltinių ir „torrent“ nuorodų.

Tikiuosi, kad radote šį trumpą palyginimą „Debian“ ir „Ubuntu“ naudinga, ačiū, kad perskaitėte.

Kaip naudoti „AutoKey“, norint automatizuoti „Linux“ žaidimus
„AutoKey“ yra darbalaukio automatizavimo įrankis, skirtas „Linux“ ir „X11“, užprogramuotas „Python 3“, „GTK“ ir „Qt“. Naudodami scenarijų ir „MACRO“ f...
Kaip parodyti FPS skaitiklį „Linux“ žaidimuose
„Linux“ žaidimai gavo didelį postūmį, kai „Valve“ paskelbė „Linux“ palaikymą „Steam“ klientui ir jų žaidimams 2012 m. Nuo tada daugelis AAA ir indie ž...
Kaip atsisiųsti ir paleisti „Sid Meier Civilization VI“ sistemoje „Linux“
Įvadas į žaidimą „Civilization 6“ yra šiuolaikinė klasikinės koncepcijos, pristatytos „Age of Empires“ žaidimų serijoje, koncepcija. Idėja buvo gana p...