„Hyper-V“

Įdiekite „Ubuntu 18“.04 LTS sistemoje „Windows“ su „Hyper-V“

Įdiekite „Ubuntu 18“.04 LTS sistemoje „Windows“ su „Hyper-V“
Neseniai išleidus ilgalaikę „Ubuntu“ versiją „Bionic Beaver“, atsirado galimybė kalbėti apie hipervizorius. Hypervisors yra tos programinės įrangos dalys, kurios padeda mums paleisti operacinę sistemą virtualioje aplinkoje kito fizinio kompiuterio viduje. Jie suteikia idealų būdą išbandyti naują OS, pamatyti, ar ji palaiko visas funkcijas, kurių jums prireiks jūsų darbo krūviui prieš atliekant paskutinį perjungimą.

Gerai žinomas hipervizorius yra „VirtualBox“, kuris buvo naudojamas ankstesniuose mūsų diegimo vadovuose. „Hyper-V“ yra „Windows“ išskirtinis „Microsoft“ hipervizorius, kurį naudoja ne tik asmenys, bet ir organizacijos debesų kompiuterijos infrastruktūrai. Jį galima įsigyti pasirinktose „Windows 8“ versijose.1, „Windows 10 Pro“ leidimas, „Enterprise“ leidimas ir „Windows Server 2008“ bei naujesnėse versijose.

Norėdami jį įgalinti „Windows“ darbalaukyje, paspauskite „Windows“ klavišą, tada įveskite „Įjungti arba išjungti„ Windows “funkcijas“ ir gausite „Windows“ paslaugą, leidžiančią įgalinti arba išjungti įvairias „Windows“ funkcijas. Čia pažymėkite laukelį, šalia kurio parašyta „Hyper-V“, ir įsitikinkite, kad pažymėti abu jo komponentai, kaip parodyta žemiau, tada spustelėkite Gerai.

Tada „Windows“ atneš reikiamus failus ir automatiškai įdiegs ir įgalins „Hyper-V“ jums (tam reikės iš naujo paleisti sistemą.)

Paleidus iš naujo, meniu „Pradėti“ galite ieškoti „Hyper-V“ vadybininkas ir mes galime sukurti savo naują virtualią mašiną, tačiau pirmiausia atsakykime į šiuos klausimus.

Pastaba: Jei čia esate tik dėl „Ubuntu“ diegimo, galite praleisti du toliau pateiktus skyrius ir pereiti tiesiai į VM sukūrimas skyrius.

Kodėl verta naudoti „Hyper-V“?

Jei ketinate naudoti hipervizorių, kodėl gi ne eiti su „VirtualBox“? Galite jį naudoti „Mac“, „Windows“ ir daugumoje „Linux“ distribucijų ir, jei jau žinote tai, jums nereikės kovoti su visiškai nauju GUI ir visiškai kitokia terminologija.

Būsite teisūs pateikdami šį argumentą. Tačiau yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl norėtumėte naudoti „Hyper-V“.

Pirma, skirtingai nei „VirtualBox“, „Hyper-V“ yra plačiai naudojama serveriuose. Tai mes vadiname 1 tipo hipervizoriumi. Jis naudojamas serveriuose nuo mažų įmonių iki didelio masto debesų diegimo. Pagal 1 tipą mes turime omenyje, kad „Hyper-V“ perima netrukus po to, kai BIOS baigia savo įprastą veiklą, o viskas (įskaitant pagrindinį jūsų „Windows“ diegimą) yra numatyta ant „Hyper-V“. „Hyper-V“ meniu taip pat pamatysite „Windows 10“ pagrindinio kompiuterio sistemos įrašą.

Antra priežastis naudoti „Hyper-V“ yra ta, kad ji reikalinga norint paleisti „Docker“ sistemoje „Windows“. Tai yra stipriausia priežastis. „Linux“ talpyklų, taip pat „Windows“ talpyklų palaikymas suteikia galimybę kūrėjams dirbti labai, labai įvairiose platformose. Be to, „Docker for Windows“ dabar turi „Kubernetes“ sertifikatą, o tai rodo, kad korporacijos į tai žiūri labai rimtai ir jūs turėtumėte labai mažai kliūčių išbandyti savo diegimus vietoje.

Tikslinga tą patį hipervizorių naudoti vietinėms virtualioms mašinoms ir gamybos aplinkai. Taigi galite juos prijungti per tą patį virtualų tinklą ir lengvai išbandyti savo programas.

Kodėl gi nenaudojant „Hyper-V“?

Dabar „Hyper-V“ ima sau ir jūsų sistemai rinkliavą. Vienas iš pagrindinių trūkumų yra tinkamumas naudoti. Sukurtas didelio masto duomenų centrams „Hyper-V“ turi didžiulį skaičių rankenėlių ir rinkimų, kurie gali atitraukti jus nuo jūsų užduoties.

Be to, jūs negalite naudoti „VirtualBox“ kartu su „Hyper-V“ tame pačiame pagrindiniame kompiuteryje be jokių komplikacijų. Atminkite, kad „Hyper-V“ yra 1 tipo hipervizorius.Jei įdiegsite „VirtualBox“ sistemoje, kurioje jau įgalinta „Hyper-V“, gausite palaikymą tik 32 bitų „VirtualBox“ operacinėms sistemoms ir esate įstrigę „Hyper-V“ 64 bitų OS.

Gerai, pakanka „Hyper-V“ techninių galimybių, pradėkime nuo „Ubuntu 18“.04 montavimas.

VM kūrimas

Galite gauti „Ubuntu 18“ kopiją.04 oficialios diegimo laikmenos iš čia, jei norite darbalaukio leidimo. Baigę atsisiųsti, atidarykite „Hyper-V“ vadybininkas (jo galite ieškoti meniu Pradėti).

Pirmas dalykas, kurį pastebėsite, yra tai, kad pagrindinė kompiuterio sistema pasirodys meniu „Hyper-V Manager“ meniu (mano atveju vardas yra nustatytas kaip ANGMARAS).

Dabar dešiniajame stulpelyje galite pamatyti variantą, kurį pasakyti Nauja. Spustelėkite jį ir pasirinkite Virtuali mašina… nuo šiol tai yra paprastas sąrankos vedlys, kurį žino dauguma kompiuterio vartotojų.

Kadangi nenaudosime numatytųjų parinkčių, spustelėkite Kitas. Dabar nurodykite savo VM pavadinimą ir vietą, kurioje norite jį laikyti (leisime jam likti numatytąja verte) ir spustelėkite Kitas.

Tada turime pasirinkti, ar mašina yra 1, ar 2 kartos. Pasirinkus 1 kartą bus aptariami kuo platesni naudojimo atvejai, todėl laikykimės to.

Atmintinai galime naudoti 2048 MB. Jei turite didesnę RAM atmintį, apsvarstykite galimybę skirti daugiau atminties.

Kitas žingsnis - konfigūruoti tinklą, gausite dvi parinktis, Neprisijungęs ir Numatytasis jungiklis. Kadangi ketiname paleisti naujinimus ir atsisiųsti naujus paketus, pereisime prie parinkties Numatytasis jungiklis ir spustelėkite Kitas.

Tiems, kurie domisi, numatytasis jungiklis siūlo jūsų VM interneto ryšį, naudodamas pagrindinio kompiuterio ryšį per NAT.

Kitas žingsnis - prijungti virtualų standųjį diską. Čia numatytosios vertės veiktų puikiai. Nors „Ubuntu“ darbalaukis gali veikti net 25 GB talpos diskuose.

Paskutinis žingsnis - prijungti diegimo laikmeną („Ubuntu“) .ISO failą, kurį atsisiuntėme anksčiau). Pasirinkite parinktį, kurioje sakoma „Įdiekite operacinę sistemą iš įkeliamo CD / DVD-ROM“ tada pasirinkite papildomą parinktį Vaizdo failas ir naudodami naršymo parinktį suraskite .iso failas, skirtas „Ubuntu“ diegti jūsų failų sistemoje.

Spustelėkite šalia, kad paskutinį kartą peržiūrėtumėte savo konfigūracijas Baigti kad baigtumėte nustatymus.

VM paleidimas ir pasiekimas

Dabar galite pamatyti vadinamą naujai sukurtą VM „Ubuntu“ VM sąraše.

Tiesiog dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite jį ir pasirinkite Pradėti parinktis paleisti VM. Pastebėsite, kad „Hyper-V“ valdytojas pradės rodyti VM išteklių naudojimą (procesoriaus ir atminties naudojimą). Tačiau neatsiras langas, rodantis „Ubuntu“ tiesioginio kompaktinio disko paleidimą.

Norėdami prie šios VM prijungti virtualią konsolę, dar kartą spustelėkite ją dešiniuoju pelės mygtuku ir pasirinkite Prisijungti. Tai sujungs jus su VM ir dabar galėsite tęsti pagrindinį „Ubuntu“ diegimo vadovą.

Jei jums reikia daugiau informacijos apie „Ubuntu 18“.04 diegimą, galite peržiūrėti šį vadovą, kur diegimas atliekamas „VirtualBox“. Galite praleisti intro ir „VirtualBox“ konkrečias dalis ir pereiti prie 3 žingsnio ir sekti iš ten. Tikiuosi, kad jums patinka šis naujas „Canonical“ leidimas.

Spustelėkite pranešimo piktogramą, kad galėtumėte nuolat atnaujinti naujausias ir populiariausias naujienas bei naujoves technologijų pasaulyje!

Geriausi „Linux“ komandinės eilutės žaidimai
Komandų eilutė yra ne tik jūsų didžiausias sąjungininkas naudojant „Linux“, bet ir pramogų šaltinis, nes ją galite naudoti norėdami žaisti daug įdomių...
Geriausios „Linux“ skirtos „Gamepad“ žemėlapių sudarymo programos
Jei jums patinka žaisti žaidimus „Linux“ su žaidimų pultu, o ne įprasta klaviatūra ir pelės įvesties sistema, yra keletas jums naudingų programų. Daug...
Naudingi įrankiai „Linux“ žaidėjams
Jei jums patinka žaisti žaidimus „Linux“ sistemoje, yra tikimybė, kad galbūt naudojote tokias programas ir įrankius kaip „Wine“, „Lutris“ ir „OBS Stud...